Gamtinė aplinka
Gamtos vertybės
Geografiniu požiūriu Suvalkų apskritis priklauso Lietuvos ežerynui, Lietuvoje esanti regiono dalis vadinama Suvalkija. Šio regiono klimatui didžiausią įtaką turi Arkties vandenyno ir kontinentinio oro masės. Dėl žemyninio Arkties oro įtakos šis regionas yra laikomas vienu šalčiausių šalyje. Žiemos trunka 100-120 dienų, o vasaros, dažniausiai, būna trumpos ir karštos.
Suvalkų krašte vyrauja labai įvairios reljefo formos. Apskrities teritorija palaipsniui kyla nuo 120 m. virš jūros lygio pietinėje dalyje, iki 300 m. virš jūros lygio - šiaurėje; Šesko kalvų aukštis siekia iki 309 m. virš jūros lygio. Paskutinio apledėjimo metu sustumtos ledyno galinės morenos sudarė įvairaus aukščio ir formos kalvas, susidarė pylimo pavidalo ozai, didžiausi ir įspūdingiausi riedulynai Lenkijoje, kabantis upės slėnis, nedideli ledyninės kilmės vandnes telkiniai – tai tik keli Suvalkų apskrities kraštvaizdžiui būdingi elementai. Dauguma jų saugomi centrinėje apskrities dalyje įsteigtame Suvalkų kraštovaizdžio parke (seniausias šalies pakras, įkurtas 1976 metais).
Didžiuliu Suvalkų krašto lobiu yra įvairūs vandens telkiniai - nuo mažų šaltinlių iki sraunių upių, tame tarpe - trys herbinės Suvalkų apskrities upės: Rospuda, Šešupė ir Juodoji Ančia bei daugybė ežerų. Šiame mažame regione yra 111 nepaprastai švarių ežerų (didesnių nei 1 ha), kurių bendras plotas - 6602 hektarų, visi jie sudaro labai įvairius ir patrauklius gamtinius kraštovaizdžio kompleksus – Pilypavo, Kleščiovo, Bakalaževo ir Šiurpilio ežerų. Dėmesio verti dubakloniniai, arba rininiai ežerai. Jiems būdingas siauras, ilgas, vingiuotas duburys stačiais šlaitais, pvz. Hančios, Rospudos, Bolesty ežerai. Suvalkų krašto ežerai skiriasi ne tik savo dydžiu ir forma, bet ir trofine būkle - vyrauja eutrofiniai, mezotrofiniai ir distrofiniai ežerai.
Suvalkų ežerų kraštas yra siejamas su giliausiu ir švariausiu Rytų Europos lygumos ežeru - Hančia (gylis - 108,5 m), tyvuliuojančiu Suvalkų kraštovaizdžio parke, bei didžiausiu regiono ežeru - Vygriais (2098,66 ha). Šis, gamtos ir kraštovaizdžio požiūriu vertingas vandens telkinys ir Vygrių vienuolynas randasi apskrities pietrytinėje dalyje, Vygrių nacionalinio parko teritorijoje. Kiti dideli apskrities ežerai – Šelment Vielki, Rospuda, Vižainiai ir Pierty.
Dėmesio verta apskrities vieta yra Rospudos upės slėnis. 25250 hektarų dydžio saugomo kraštovaizdžio teritorija „Rospudos upės slėnis" tęsiasi išilgai vakarinės savivaldybės ribos. Rospuda yra antra pagal dydį, po Juodosios Ančios, apskrities upė, ji dažnai vadinama 10-ies ežerų upe. Ši upė jungia Čarne, Rospudos Filipovskos, Kamienne, Dlugie Filipkovskie, Garbas, Glembokie, Sumovo, Okrgle ir Bolesty ežerus ir užbaigia savo kelionę Rospudos Augustovskos ežere.
Rospudos slėnis pasižymi unikaliu gyvūnijos ir augalijos pasauliu. Gamtininkai šį slėnį vadina orchidėjų slėniu. Čia rasta 21 rūšis savaime augančių gegužraibinių šeimos augalų (Lenkijoje auga 31 rūšies gegužraibinių šeimos augalai), tame tarpe į Lenkijos raudonąją augalų knygą įrašytas medauninkas. Rospuda - viena populiariausių tarp plaukikų baidarėmis upė.
Suvalkų kraštas ilgą laiką buvo apaugęs nepraeinamomis giriomis ir tik šių vietų apgyvendinimo pasekoje miškų plotai sumažėjo ir tapo žemės ūkio paskirties žemėmis. Iki šių laikų išliko senų Augustavo ir Romintos girių fragmentai, kuriuose vyrauja įvairių tipų medynai, o upių slėniai ir paupių pievos yra apaugę alksnynais. Tipingos borealinio klimato juostos ir kalnų zonos augalų bendrijos. Aprašyta daugiau nei 1000, Suvalkų krašte augančių, induočių augalų, tame tarpe - daug retų ir saugomų. Natūrali gamtinė aplinka sukuria tobulą gyvenamąją terpę įvairioms gyvūnų rūšims, čia gyvena jūriniai ereliai, tulžiai, vidutiniai dančiasnapiai, briedžiai, elniai ir vilkai.
Nepakartojamas Suvalkų krašto grožis ir gamtinė įvairovė sukuria puikias sąlygas turizmui.