Suvalkų apskritis
|
|
Gyventojų skaičius - 35600
Valsčių skaičių - 9
Suvalkų apskritis įsikūrusi šiaurės - rytinėje Lenkijos dalyje, Palenkės vaivadijoje. Ji yra viena iš 17 šios vaivadijos apskričių. Apskrities sudėtyje yra devyni valsčiai (kaimo savivaldybės): Bakalaževo (Bakałarzewo), Pilypavo (Filipów), Jelenievo (Jeleniewo), Prieraslio (Przerośl), Račkų (Raczki), Rutkos – Tartako (Rutka –Tartak), Suvalkų, Šipliškių (Szypliszki), Vižainių (Wiżajny), jų bendras plotas - 1.308 km2. Suvalkų miestas priklauso kitai apskričiai - miesto.
Suvalkų apskritis šiaurėje ribojasi su Lietuva, o trijų valstybių sienų sankirtos vietoje - su Rusija (Kaliningrado sritis). Netoliese Suvalkų apskrities yra trys sienos perėjimo punktai: Geldapė (Gołdap), Ogrodnikai (Ogrodniki) ir Trakiškės (Trakiszki), apskrities teritorijoje yra įsikūręs Budzisko pasienio punktas.
Apskritis įsikūrusi prie tarptautinio tranzitinio Europos transporto koridoriaus Skandinavija - Pietų Europa („Via Baltica”). Iš Suvalkų iki Varšuvos - maždaug 300 km, o iki vaivadijos sostinės - Balstogės - 120 km.
Suvalkų apskrityje gyvena 35.600 žmonių, t.y. 3% Palenkės vaivadijos gyventojų. 1km2 vidutiniškai gyvena 27 žmonės.
Suvalkų apskritis žymiai skiriasi nuo kitų vaivadijos dalių. Ši teritorija išsiskiria neįtikėtina kraštovaizdžio, klimato ir gamtos įvairove, savita krašto apgyvendinimo istorija ir ekonomine plėtra bei etnine regiono gyventojų sudėtimi.
Geografiniu požiūriu Suvalkų apskritis priklauso Lietuvos ežerynui, regiono klimatui didžiausią įtaką turi Arkties vandenyno ir kontinentinio oro masės. Dėl žemyninio Arkties oro įtakos šis regionas yra laikomas vienu šalčiausių šalyje, o netoliese Suvalkų įsikūręs Vižainių kaimas vadinamas Lenkijos „šalčio poliumi“.
Žiemos čia yra šaltos ir ilgos (trunka net du kartus ilgiau, nei vakarinėje Lenkijos dalyje), o vasaros, dažniausiai, trumpos ir karštos. Metų bėgyje jaučiami ryškūs klimato kontrastai. Aukščiausia regione užregistruota oro temperatūra +36 ° C, žemiausia - 38 ° C.
Staigios ir dažnos oro permainos nulemia regiono floros išskirtinumą. Čia aptinkama daug retų augalų - borealinio klimato juostos ir ledynų epochos relikvijų, aptinkami ir kalnų augalai. Natūrali gamtinė aplinka sudaro palankias gyvenimo sąlygas įvairių rūšių gyvūnams.
Suvalkų krašte vyrauja labai įvairūs kraštovaizdžiai. Apskrities teritorija palaipsniui kyla nuo maždaug 120 m virš jūros lygio pietinėje dalyje, iki 300 m virš jūros lygio - šiaurėje. Tai kontrastų ir neįprastai įvairių, ledyninės kilmės, reljefo formų kraštas. Centrinėje apskrities dalyje įsikūręs Suvalkų kraštovaizdžio parkas – seniausias šalyje, čia saugomi: moreniniai gūbriai, keimai, ozai ir senosios upės slėnio dugnas – kabantis slėnis.
Šis kraštas garsėja gamtos turtais - natūraliais vandens telkiniais - žaviais šaltiniais, srauniomis upėmis: Rospuda, Šešupe (Szeszupa) ir Juodąja Anąia (Czarna Hańcza) bei gausybe ežerų.
Floros ir faunos įvairovė, švarus oras, vanduo ir miškai, kraštovaizdžio vertybės - ši nuostabi Suvalkų krašto vizitinė kortelė yra saugoma regiono parkuose - Vygrių nacionaliniame parke, Suvalkų kraštovaizdžio parke, gamtos draustiniuose ir kitos saugomose teritorijose. Šie plotai įeina į Lenkijos ir Europos „Žaliųjų plaučių“ sistemos teritorijas. Gamtinės Suvalkų apskrities savybės leidžia skaityti ją vienu iš įdomių Lenkijos regionų.
Suvalkų krašte įrengti aktyviam poilsiui pritaikyti takai (pėsčiųjų, dviračių, jojimo), vedantys į švariausias ir gražiausias vietas. Juodoji Ančia ir Rospuda - dvi didžiausios Suvalkų krašto upės – labai patrauklios vandens turistams
